Lietuvos sklandytojai jau netrukus leisis į istorinį skrydį: Ukrainos sieną kirs ne ore
Tai savitas būdas prisiminti laikus, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė driekėsi nuo jūros iki jūros, portalui LRT.lt sako aktorius Sakalas Uždavinys. Jau kitą savaitę jis drauge su bendraminčiais, patyrusiais sklandytojais Algirdu Šimoliūnu bei pasaulio jaunimo sklandymo vicečempionu Ignu Bitinaičiu leisis į istorinį skrydį per Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą. Taip sklandytojai paminės ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį.
Pasak A. Šimoliūno, šiuo skrydžiu siekiama pabrėžti kaimyninių šalių bendrą istoriją ir draugystę – kažkada turėjusios bendrą žemę, šiandien šalys palaiko draugiškus santykius. Jam antrina ir S. Uždavinys, teigiantis, kad skrydis – savotiškas būdas prisiminti laikus, kai mūsų teritorijos driekėsi tarp dviejų jūrų – Baltijos ir Juodosios.
Sklandytojai skris maršrutu: Kartena (LT) – Bialystokas (PL) – Liublinas (PL) – Rivnė (UA) – Vinycia (UA) – Odesa (UA). „Iš viso ketiname įveikti 1800 km. Toks atstumas sklandytuvu yra įveikiamas maždaug per 5 – 6 dienas, tačiau atsižvelgdami į galimas nenumatytas aplinkybes ir nebūtinai palankias oro sąlygas, savo tikslui įgyvendinti skyrėme 12 dienų“, – sako I. Bitinaitis.
Geras oras skrendant bemotoriu sklandytuvu yra labai svarbu, tad A. Šimoliūnas tikisi saulėtų dienų: „Sklandytuvai skrenda į viršų keliami šiltų oro srovių, jiems didelę įtaką daro stiprus vėjas, kuris apsunkina skridimą bei lietus, kurį sklandytojai bando aplenkti. Taip pat, sklandymui įtaką daro ir žemės paviršius bei klimatas. Kiek žieminis Ukrainos klimatas ganėtinai skiriasi nuo jūrinio lietuviškojo.“
Sklandytuvai Ukrainos sieną kirs ant žemės
Įdomu tai, kad Ukrainos teritoriją mūsų sklandytojai kirs ne ore, o ant žemės. Pasak S. Uždavinio, atsižvelgiant į tai, kad Ukraina nėra Europos sąjungos narė, ją purto karas ir yra daugybė įvairių biurokratinių dalykų, sklandytuvai į šalį bus įvežti: „Kadangi orlaivis nėra automobilis, jo transportavimas kiek skiriasi. Sklandytuvai bus surinkti į priekabas ir pervežti per sieną. Nors mūsų idėją labai palaiko Lietuvos ambasada ir patys ukrainiečiai, biurokratija lieka biurokratija.“
Aktorius pastebi, kad skrydžiu bus siekiama pažymėti ir laisvę saugia NATO erdve, Europoje keliauti visomis kryptimis. Viešai Ukraina dažnai laikoma sienomis užsitvėrusia Europos periferija, tačiau lietuviai ir visi europiečiai Ukrainą gali pasiekti laisvai, ji yra atvira senojo žemyno šalis.
Nė vienas iš trijulės nėra skirdęs per Ukrainos teritoriją, tad nepažįstamos Ukrainos žemės sklandytojams nemenku iššūkiu, tačiau jie tikisi, kad viskas praeis sklandžiai.
Nors laukia nemenkas išbandymas, vyrai nusiteikę optimistiškai ir teigia vienas kitu labai pasitikintys. S. Uždavinys sklandyti pradėjo prieš penketą metų, nutaręs įgyvendinti seną savo svajonę. Jau porą metų jis valdo sportinius orlaivius. Bene daugiausiai patirties turi istorinio skrydžio iniciatorius, trijulės vadinamas kapitonu, A. Šimoliūnas, sklandantis jau maždaug 14 metų. Labiausiai tituluotas skrydžio dalyvis – I. Bitinaitis, tapęs pasaulio jaunimo sklandymo vicečempionu.
„Kai reikės skristi greitai, pasitikėsime Ignu, kai protingai – Algirdu. O aš tiesiog skrisiu jiems iš paskos“, – juokais sakė S. Uždavinys.
Sklandytojai drauge jau yra įveikę vieną išbandymą – 2016 metų vasarą jie per dvi dienas nuskrido 500 km. ir pirmą kartą istorijoje sėkmingai perskrido tris Baltijos valstybes.
„Daugelis nesusimąsto, kad sklandytuvu galima įveikti nemažus atstumus, iš tiesų šiuo orlaiviu per dieną galima nuskristi 400 – 500 km. Taigi, vienas iš mūsų kelionės tikslų – garsiau klabėti apie šį sportą ir galbūt sugriauti kai kuriuos klaidingus įsitikinimus apie jį“, - sako I. Bitinaitis.
Į istorinį skrydį sklandytuvais nuo jūros iki jūros lietuvių sklandytojai leisis rugpjūčio 1 d. Apie tai, kaip jiems seksis, praneš LRT. https://www.lrt.lt/tema/skrydis-nuo-juros-iki-juros
Straipsnio autorė: Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt
https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/220839/lietuvos-sklandytojai-…