Skrydžio sklandytuvais dalyvių įveiktas atstumas stebina net patyrusius pilotus
Ukrainos pilotai įspėjo, kad iki Juodosios jūros dar niekam nebuvo pavykę nuskristi, nes oro sąlygos sklandymui labai nepalankios, apie paskutinius likusius 360 km sako istorinio skrydžio „Sklandytuvais nuo jūros iki jūros: Lietuva–Ukraina“ vadovas Algirdas Šimoliūnas. Jis drauge su sklandytojais Sakalu Uždaviniu ir pasaulio jaunimo sklandymo vicečempionu Ignu Bitinaičiu, prieš savaitę pakilę iš Kartenos aerodromo, jau įveikė 1400 km. Tokie skaičiai stebina ir patyrusius kaimyninių šalių pilotus.
Mūsų šalies sklandytojai prieš savaitę pakilo iš Kartenos aerodromo, esančio netoli Baltijos jūros, ir jau perskrido kaimyninę Lenkiją bei nemažą dalį Ukrainos. Veikiausiai ir patys pilotai nesitikėjo, kad turės įveikti tiek daug sunkumų.
„Visai netikėtai iššūkiu man tapo ne pati kelionė, o techninės problemos. Pirmąją skrydžio dieną vos pakilęs turėjau leistis ir aikštelėje pažeidžiau sklandytuvo sparną. Sklandytojams tai nėra kažkas labai netikėto, tačiau šis įvykis – labai ne laiku ir ne vietoje, – pasakoja S. Uždavinys. – Nusprendėme atlikti operatyvinį remontą, kuris paprastai užtrunka tris dienas, tad jau beveik buvau susitaikęs, kad sklandytojus lydėsiu važiuodamas su antžemine komanda. Tačiau atvykus į Paluknio aerodromą, pilotas, remontuojantis sklandytuvus, man parodė, ką pats galiu padaryti iki tol, kol atvyks kvalifikuotas meistras. Teko darbuotis ir naktį.“
Į Paluknio aerodromą atvykus kvalifikuotam meistrui S. Uždavinys jau buvo padaręs viską, ką galėjo, ir sklandytuvo remontas užtruko ne tris dienas, o tik parą. Sklandytojas džiaugiasi, kad pavyko pasivyti komandą ir drauge su kitais sklandytojais įveikti bent dalį numatyto atstumo.
Sunkumų netrūko ir kitiems pilotams. A. Šimoliūnas sako, kad jau ne kartą teko sukti galvą, kur rasti lėktuvą, galintį pakelti sklandytuvus į dangų: „Paaiškėjus, kad Suvalkų aerodrome tokio lėktuvo nėra, mūsų gelbėti iš Lietuvos atvyko pilotai Lukas Liekis ir Rolandas Kalinauskas, kurie lietuvišku lėktuvu padėjo mums pakilti. Jų padedami tąkart perskridome visą Lenkiją iki pat Liublino.“
Ukraina taip pat pažėrė netikėtumų. Dėl prastų oro sąlygų atkarpoje tarp Rivnės ir Vinycios pilotams teko leistis aikštelėje ir sudėjus sklandytuvus į priekabas dali atstumo įveikti automobiliu. „Pastebėjau, kad vienos iš priekabų konstrukcija yra sulūžusi, tad toliau keliauti negalima, – pasakoja I. Bitinaitis. – Teko pasistengti, tačiau maždaug 23 val. pavyko surasti meistrą, kuris tokį vėlų sekmadienio vakarą šiltai priėmė ir suvirino lūžusią priekabos konstrukciją.“
Visos kelionės metu sklandytojus lydi antžeminė devynių žmonių komanda, vykstanti trimis galingais automobiliais. „Dažniausiai prieš skrydį kartu peržvelgiame kelionės maršrutą, pasidaliname koordinatėmis, o keliaudami nuolat bendraujame ir jei reikia, ieškome būdų sunkumams išspręsti. Dažniausiai su kitais pilotais ir antžemine komanda bendraujame programėle „Messenger“, tačiau Ukrainoje interneto ryšys itin prastas ir kartais atsiranda šiokių tokių keblumų“, – pasakoja A. Šimoliūnas.
Kaimyninės šalys turi ir panašumų, ir skirtumų
Sklandytojai turėjo porą laisvų dienų, o Ukrainoje juos pasitiko ir Lietuvos ambasadorius Marius Janukonis. S. Uždavinys pastebi, kad ir kaimyninėse šalyse aktualūs tie patys dalykai ir tos pačios problemos, kaip ir pas mus. Anot jo, ukrainiečiai labai skaudžiai suvokia 20 metų laikotarpį, pačių vadinamą 20 prarastų metų, kai buvo vadovaujami valdžios, paklusnios Maskvai.
Aktorius pastebi, kas Ukraina labai nevienalytė: „Nusileidę aikštelėje tarp Rivnės ir Vinycios sutikome garbaus amžiaus žmogų, kurio sūnus kariauja Rytų Ukrainoje. Rodos, tėvas nesupranta, kodėl jo sūnus kariauja prieš Putiną. Visokių požiūrių yra. Ukraina išgyvena sudėtingą periodą, tačiau jos žmonės yra optimistiški, geranoriški ir mums, lietuviams, baltai pavydi to, ką pasiekėme per savo nepriklausomybės metus.“
Sklandytojai kaimynines šalis daugiausia matė iš viršaus, pasak I. Bitinaičio, geriau įsižiūrėjus galima pamatyti tam tikrų skirtumų: „Vos įskridus į Lenkiją pastebėjau įdomų gyvenviečių išdėstymą, gatvinius kaimus. Ukraina iš viršaus labiau primena Lietuvą, tačiau tokių didelių laukų niekur kitur iš oro nesu matęs. Akivaizdu, kad tai derlingos vietovės, kur želia vešli augmenija.“
Jis pasakoja, kad apatinėje Lenkijos dalyje ir Ukrainoje vyrauja žemyninis klimatas, kai oras labai įšyla ir nevyksta konvekcija, o sklandymui sąlygos darosi nepalankios. „Tokiomis sąlygomis formuojasi audros. Kiek esu sklandęs, niekur kitur nebuvo taip, kad vos tik pakilęs kažkur tolumoje išvysčiau bent vieną audrą“, – pasakoja sklandytojas.
Lietuvių iniciatyva vertinama labai palankiai
Antžeminės komandos nariai pasakojo, kad jiems nemažai sunkumų kėlė neretai akmenuoti ar duobėti Ukrainos keliai, o vaizdai juose kartais primindavo Lietuvą prieš porą dešimtmečių. Aerodromai, pasak A. Šimoliūno, taip pat, rodos užstrigę laike: „Kai prieš maždaug 15 metų pradėjau sklandyti, pamenu, kad aerodromuose galiojo tam tikra tvarka, pvz., pirmadieniais jie neveikdavo, antradieniai būdavo sklandymo diena, trečiadieniai skirti technikai ir pan. Lietuvoje taip jau seniai nebėra, o Ukrainoje jie dar laikosi senosios tvarkos. Nors mumis jie pasitiki, vis tiek kruopščiai saugo mūsų dokumentų kopijas, bijo įvairių patikrinimų ir baudų.“
Sklandytojas sako, kad bene labiausiai jį stebina ir tai, kad rytinėje Ukrainos dalyje beveik nėra angarų orlaiviams laikyti, o vasaros metu dauguma technikos paliekama lauke. „Mums, lietuviams, labai tausojantiems ir saugantiems savo techniką, kiek neįprasta ir gaila savo lėktuvą laikyti lauke“, – pastebi A. Šimoliūnas.
Mūsų sklandytojai džiaugiasi šiltu sutikimu aerodromuose ir sako, kad jų iniciatyva perskristi tris šalis net ir patyrusiems pilotams kelias nuostabą. „Jiems sunkiai suvokiama, kaip galima imtis tokios iniciatyvos. Kartais atrodo, kad jie įbauginti įvairių sankcijų, baudų ir vengia bet kokių iniciatyvų. Rodos, kažkas jų viduje net sukirba išvydus mūsų automobilius su Lietuvos vėliava. Galbūt ir jie pagalvoja, kad galima elgtis ryžtingiau“, – svarsto skrydžio vadovas.
Istorinio skrydžio „Sklandytuvais nuo jūros iki jūros: Lietuva–Ukraina“ dalyviams liko paskutinė atkarpa – 360 km iki Odesos, esančios prie Juodosios jūros. Ukrainos pilotai bandė įspėti, kad likęs atstumas iki jūros pasižymi nepalankiomis sklandymui sąlygomis ir niekam nėra pavykę šio atstumo įveikti sklandytuvu. Mūsų sklandytojai tikisi, kad orai bus palankūs ir tikslą jiems pasiekti pavyks.
Trijų Lietuvos sklandytojų istoriniu skrydžiu „Sklandytuvais nuo jūros iki jūros: Lietuva–Ukraina“ švenčiamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.
Autorė: Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt
https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/222290/skrydzio-sklandytuvais…
